Faktas, kad automatiškai gyventojus įtraukti į antros pakopos pensijų kaupimą yra nesąžininga. Apie tai dešimt kartų viešai pasisakė įtakingiausi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir kiti visuomenės nuomonės formuotojai.

Tačiau kodėl Lietuva yra priešpaskutinėje pasaulio vietoje pagal ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenis – padalinus buvusį atlyginimą iš pensijos, gauname 31 procentą? Tai daugiau, nei dvigubai mažiau už Europos Sąjungos vidurkį. Ką mes darome ne taip? Kodėl faktinis Lietuviškos pensijos dydis taip ryškiai skiriasi nuo buvusio darbo užmokesčio prieš pensiją?

Dalis tiesos yra todėl, kad lietuviai nesinaudoja papildomomis priemonėmis kaupti pensijai. Antroje pensijų kaupimo pakopoje, pagal socialinės apsaugos ir darbo ministerijos oficialaus tinklapio 2023 m. sausio 5 dienos duomenis yra apie 1,4 mln. žmonių. Taip, antra pakopa yra vis dar nenutylanti diskusija. Jos pastarojo meto rezultatai neigiami, bet, jei valstybė pati nemokamai prideda pinigų – parodykit, kur man pasirašyti? Tarkime, pasirenku pensijų kaupimo formą 3+1,5. Juk valstybė pati įdeda milijonus, kaupiantiems antros pakopos pensijų fonduose. Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus – šiemet per 220 mln. Eurų.

Lietuvoje gajus požiūris, kad senjorais turi pasirūpinti vaikai. Neteisingas požiūris. Pagal EBPO, buvusio atlyginimo ir pensijos santykis Turkijoje 103 procentai. Žinoma, tai sunkiai suvokiamas biudžeto deficitas, bet štai kur požiūris. Požiūrį reikia keisti mums. Kodėl mes negalime sukurti sąlygų, kad dabartiniai dirbantys patys gautų ne 31 procentą buvusio atlyginimo, o daugiau? Ar sveikintina, kai gyvenimą nugyvenęs žmogus turi ne pats spręsti kaip ir kur jam gyventi, o tai iš esmės sprendžia vaikai arba dar blogiau – skurdas?

Prieš tai buvusi Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, darydama mokesčių reformą ir skurdindama viešąjį sektorių, elgėsi atvirkščiai – sumažino „Sodros“ mokestį, įvedė „Sodros“ lubas turtingiesiems. O ar ši, Ingridos Šimonytės vyriausybė kažką iš esmės pakeitė? Baikit, nemanau. Gabrielė Sagaitytė portale „lrt.lt“ teigia, kad:“ Lyginant 2021 ir 2022 metų duomenis, paramos gavėjų skaičius „Maisto banko“ organizacijoje išaugo kiek daugiau nei 18 tūkst. žmonių. <...> Šios organizacijos atstovė Miglė Petronytė:“ Viena senjorė neseniai pasakojo, kad „Maisto banko“ parama per mėnesį padeda sutaupyti apie 100–150 eurų ir tai yra beveik pusė jos pensijos. Po vyro mirties jai tai tapo labai reikšminga pagalba, dėl jos moteriai lengviau susimokėti komunalinius mokesčius už būstą.“

Vieniši neįgalieji lygiai taip pat yra „Maisto banko“ įkaitai iki grabo lentos. Juk jiems sveikaprotiškam gyvenimui būtinos reguliarios treniruotės, kineziterapija. Dėl to kenčia jų galimybės įsilieti į standartinį darbo laiką ir rinką. Tai unikali galimybė pasitaupyti, įsigyti kokį avarinį garažiuką ar panašiai – reikia suktis pačiam, nes įstatymų leidėjas tau pensijoje duos tik 31 procentą atlyginimo. O juk norėsis paatostogauti, pasireabilituoti, nusipirkti knygą.

Yra ir daugiau priemonių pensijai padidinti. Vieną jų viešai primena LSDP Seimo narys Algirdas Sysas: stiprūs profesiniai fondai. Islandai per juos surenka pusę savo pensijos. Lietuvoje jau nuo 2006 metų veikia Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas. Naujausia jo redakcija ir dabar leidžia darbdavio darbuotojams, jų įgaliotiems atstovams, savarankiškai dirbantiems asmenims kurti pensijų asociacijas. Pensijų asociacija turi turėti bent vieną fondą. 22 minėto įstatymo straipsnis: „Kiekvienam pensijų fondo dalyviui turi būti atidaroma profesinių pensijų sąskaita. Sąskaitoje fiksuojami pensijų fondo dalyviui tenkantys pensijų fondo, kurio dalyvis jis yra, vienetai“. Valio. Sistema kaip gauti didesnę pensiją yra. Kiek žinote įmonių, prie kurių veikia profesiniai fondai? Deja didžiausias stimulas darbuotojui yra didesnis atlyginimas šiandien, o ne didesnė pensija senatvėje. Tai kodėl mes viešai verkiam, kad pensijos tokios mažos, bet patys esam neįgalūs įgyvendinti papildomų priemonių pensijai kaupti? Nes vėl išrinkom ne tuos.

Galimybės kaip gauti didesnę pensiją yra. Šiandien stojant Lietuvos pramonei gresia atleidimai, bet kvalifikuočiausių darbuotojų trūkumas bus visada jaučiamas. Juos gauti turėtų būti galima ne didesniu atlyginimu, o stipresniu profesiniu fondu. Tai gal dabar išsirenkam tuos?

Publikuota portale LRT.lt

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 metų birželio 20 duomenimis, kasmet kelių transporto avarijose pasaulyje žūsta apie 1,3 milijono žmonių . Susižeidžia turbūt dešimt kartų daugiau. Ir susižeidžia taip, kad jaus pasekmes iki grabo lentos. Pasekmes jaus ir jų aplinkos žmonės, valstybės biudžetas. Pagal PSO – kelių transporto avarijos daugumai šalių kainuoja apie 3 % jų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Panašus mastelis ir Marijos žemėje. Žūsta nekalti žmonės. Ką daryti? 1 – adekvačiai bausti neturinčius teisės vairuoti. Ne administracinis areštas 30 parų, bet pataisos namai pusei metų. Taip išgaudysim probleminius recidyvistus. Kartais pažeidėjų sužaloti žmonės atsėdi, o tiksliau atguli daugiau, nei pusmetį. Dažnai jų apskritai nelieka gyvųjų tarpe. Pažeidėjau – tu juk tuoj užmuši 5 žmones. 5 šeimos galimai neteks maitintojo, valstybei dešimtis tūkstančių kainuos paros reanimacijoje ir reabilitacijoje, biudžetas praras 5 savo fundatorius. 2 – visada konfiskuoti automobilį. Nesvarbu, kad jis ne pažeidėjo. Kažkas davė įmonės arba savo automobilį žudikui. Sekantį kartą labiau pagalvos prieš duodamas. 3 – grąžinti balų sistemą. Administracinis areštas su automobilio konfiskavimu už 10 balų. 4 – vidutinio greičio matavimas.

Mačiau kaip stebuklingai važiavimo manieras pakeitė vidutinio greičio matavimas kelyje Klaipėda – Palanga. O kodėl negalime panašių sistemų įrengti visuose Lietuvos keliuose? Brangu ar pigu – nuomonė. Išlaidos tiesiogiai gelbės gyvybes. 3 % Lietuvos 2022 metų BVP, to meto kainomis (67,1 mlrd. Eur) – 2,013 mlrd Eur.

Daugelį žūčių ir sužalojimų keliuose sukelia viršytas greitis. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją – pernai pasiekėme mažiausią žuvusiųjų keliuose skaičių per visą Nepriklausomybės laikotarpį. 120 žmonių. 120 žmonių per daug. Jei imsime, kad grubiai 2/3 žmonių žūsta dėl viršyto greičio: 120 * 2/3=80. Padalinkime 3% Lietuvos BVP iš 80 žuvusių. 25162500 Eur. Tai pagal PSO ir susisiekimo ministeriją Lietuvos mokytojų atlyginimai, tiltų remontai, biudžetininkų atlyginimai ir kitos biudžeto išlaidos dėl vieno žuvusio keliuose praeitais metais neteko virš 25 milijonų eurų! Pagal trivialią kaštų ir naudos analizę vidutiniai greičio matuokliai turėtų stovėti visuose keliuose. Žinau, kad yra vairuotojų, kurie vidutinio greičio matavimo zonoje palekia, tada sustoja pakeliui, palaukia ar pavalgo, tada važiuoja toliau išvengdami bausmės. Greičio matuokliai turėtų būti sustatyti ties visais išvažiavimais, kas du kilometrus, jei reikia. Vienas nežuvęs žmogus yra plius 25 milijonai eurų. Gavote baudą po pusės metų? Aišku kur yra butelio kakliukas – reikia daugiau etatų, daugiau finansavimo, geresnės techninės bazės. Neturite teisės pykti, kad Jums vėlai atėjo bauda – mes gelbėjam gyvybes, sveikatas, gyvenimus. Tai apskritai neįkainojama.

Vairuotojai – tai Jums gaila nueiti miegoti pusvalandžiu anksčiau? Tam, kad atsikeltumėte anksčiau ir skubėdami neužmuštumėte nieko? Pykstate ant greičio neviršijančių žmonių? Per juos pažiūrėsite viena serialo serija mažiau? Vairuotojų sąmoningumas auga, supratimas atsiranda. Žmonės supranta, kad negalima vairuojant maigyti telefono – parduodama vis daugiau audioknygų. Kiekvienas atsimename atvejį, kai atsiveja kažkas iš paskos, nors važiuoji ant leistino greičio ribos. Ne tik atsiveja – šviesomis mirgina, naudoja garso signalą gestus rodo, kartais kėsinasi atlikti veiksmus iš baudžiamojo kodekso. Žudikai. Tai siauro mąstymo žmonės – kodėl mes turime kentėti? Gerbiami Seimo nariai, ministrai – ar girdite?

Publikuota portale LRT.lt

Girdėjote, kaip buvo nušvilptas Visvaldas Matijošaitis per stadiono atidarymą? Pateiksiu Jums kelias priežastis. Mes taip juokėmės, juokėmės iš Šimašiaus siaurinusio Vilniaus gatves. O kaip šiandien atrodo Kęstučio gatvė centre? Iki nelaimės vienas žingsnis – tereikia keleiviui išlipant neatsargiai atsidaryti dureles. Viena iš esminių Kauno arterijų – V. Krėvės prospektas siaurinamas. Iš sunkiasvorio transporto vairuotojo girdėjau: „sugesi, sustosi dešinėje – valandos kamštis garantuotas“. Tarimosi su gyventojais, sklypų, patalpų savininkais yra apskritas nulis. Aš suprantu, kad dviračių takai, miesto žalinimas yra svarbu. Deja techniniame darbų projekte tikrai yra vietų, kur jokio dviračių tako nėra, o numatyta išilgai gatvės esančias parkavimo vietas keisti žolyte ir šaligatviu. Neva miesto pozicija yra perkelti automobilių statymą į vidinis kiemus. Tik tai yra visiška panieka prieigas savo lėšomis jau susitvarkiusiems mieste veikiantiems subjektams.

Yra nuomonės ir yra faktai. Faktas tas, kad miesto tvarkymo skyriaus vedėjas ir jo pavaduotojas neprivalo derinti techninio projekto su visuomene. Jie pučia į vieną dūdą ir jiems niekas neįdomu. Vienintelis būdas juos paveikti yra viešumas. Savivaldybė turi savo teisės skyrių ir jiems nėra problemų pavaikščioti į bylas. Tai net ne korupcija. Tai žmonių mulkinimas.

Pažįstamas teisininkas man teigė, kad jie neatsižvelgia į gyventojų prašymus ir ten nėra jokio racionalumo. Iš principo: „tu darai kapitalinį gatvės remontą. Tu įspėk žmones. Tu paviešink, tu duok jiems pateikti komentarus. Turi būti elementarus padorumas.“

Gera idėja susidariusiai situacijai spręsti būtų vadinamasis „dalyvaujamasis biudžetas“. „Transperancy international“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia: „Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. TILS apklausų duomenimis, mokyklose, išbandžiusiose dalyvaujamąjį biudžetą, 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas, o moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus. 2021 m. spalio mėn. duomenimis, apie 30 mokyklų ir 22 savivaldybės Lietuvoje jau bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą. Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. Eur. Įprastai savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl idėjų, kurių vertė – nuo 7 iki 150 tūkst. eurų.“ Tai galima permesti į Kauno miesto savivaldybės lygmenį. O jei atiduotume tam 5% biudžeto? Tinklapyje „kaunas.lt“ dabar tūlas pilietis nemato kur ir kodėl skiriami miesto pinigai. Viskas paslėpta po devyniais užraktais. Alternatyvų yra. Artėja pavasarinis tvarkymasis prie balsadėžių.

Publikuota portale lrt.lt

Geri mokytojai yra esminė geros Lietuvos sąlyga. Trinkelės, baseinai ir stadionai yra svarbu, tačiau tik antroje eilėje. Koks žmogus užaugs, kokios bus jo vertybės, pažiūros, kokybės lygis – labai daug priklauso nuo mokytojų. Turbūt kiekvienas galime atsiminti mokytoją, kuris vaikystėje vertė pasitempti, patikėti, kad gali daugiau?
Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje rugsėjo 19 dieną mačiau 302 darbo pasiūlymus į Lietuvos švietimo, mokslinių tyrimų darbo vietas. Tai logopedai, socialiniai pedagogai, mokytojai. Siūlomi pilno etato darbo užmokesčiai atrodo gan neadekvačiai. Išsirinkau atsitiktinį lietuvių kalbos mokytojo pasiūlymą – Klaipėdos Vydūno gimnazija: bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydis 1253 EUR mėnesiui. Ar tai prestižinės profesijos atlyginimas? Statistikos departamentas teigia, kad vidutinis Lietuvos Neto (į rankas) darbo užmokestis 2022 metų antram ketvirčiui – 1116,2 EUR. Bet juk kalbam apie mūsų visų ateitį?
Dramblys kambaryje yra maži jau dirbančių mokytojų atlyginimai. Seniau dirbančių mokytojų atlyginimai tikrai nepuošia šiandieninės infliacijos fone. Naujiems pedagogams siūlomi didesni pinigai – bet ar tai etiška? Tai tiesiogiai skatina patyrusius mokytojus įsidarbinti kitose sferose. Pavyzdžiui, tame pačiame užimtumo tarnybos tinklapyje UAB „Wilbergs group“ plytelių klojėjui siūloma Bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio intervalas – iki 4000,00 EUR/mėn. Skatinama ateiti naujus mokytojus, o esami paliekami likimo valiai.
Naujai įstojusių į mokytojo specialybę skaičiai atrodo kraupiai. „Tarkime, Vytauto Didžiojo universitete šiemet biologijos ir chemijos pedagogikos bakalauro studijas baigė 4 studentai, biologijos ir matematikos pedagogiką – 2 studentai, fizikos ir matematikos pedagogiką – 1 studentė.“ Teigia Aida Murauskaitė portale lrt.lt. Nėra jokios garantijos, kad jie baigę studijas eis mokytojauti.
MOSTA – mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras – ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo. Jos vadovas dr. Ramojus Reimeris viešai teigė:
„Lietuva šiuo metu yra demografinėje duobėje, iš kurios kaip tik pradedame kilti. 2021-2022 metais moksleivių skaičius mokyklose bus beveik 30 tūkstančių didesnis nei yra šiuo metu. Kaip tik tuo metu į pensiją išeis vyresni mokytojai. Tada mes patirsime tikrąją krizę, kokioje mes dar nesame“, – sakė R. Reimeris.
Tačiau problemos iškėlimas nepateikiant jos sprendimo variantų yra verkšlenimas. Variantų yra. Reikia naujų teisės aktų, sustiprinančių mokytojo poziciją: dar vienas iššūkis mokytojo profesijai yra super mamytės ir tėveliai. Artėja pavasarinis tvarkymasis prie balsadėžių. Miesto taryba ir administracija turi realias galimybes padidinti mokytojų atlyginimus. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad šiemet valstybinėms ir savivaldybių mokykloms iš valstybės biudžeto skirta 3 mln. eurų išlaidoms, kurios gali būti naudojamos mokytojų kaitai mokyklose užtikrinti. „Skirtas finansavimas gali būti naudojamas pritraukti į mokyklas naujus mokytojus, papildomai motyvuoti juos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Maitinimas, švediški stalai, ekologiškas maistas, pavežėjimas irgi svarbu, bet tai yra tik antrinės priemonės. Svarbiausia mokytojai.

Publikuota portale lrt.lt

Aurimas Rabačius: „Kaip pagyti po sunkios galvos traumos arba kaip apgauti sistemą: adekvatūs, korektiški patarimai kiekvienam sveikam individui.“ Toliau skaityti „Savilaida leidžiu knygą“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys Toliau skaityti „Neįgalieji ir gerovės valstybė“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys Toliau skaityti „Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys Toliau skaityti „Jei valdžia dirbtų visą kadenciją“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys. Toliau skaityti „Susitvarkyti daugiabučio kiemą – misija įmanoma?“

Liaudies posakis, jog esame savo kiemo šeimininkai – teisingas, tačiau ne visais atvejais atspindintis realybę. Toliau skaityti „Chaosas daugiabučių kiemuose: kada tapsime savo kiemų šeimininkais?“

Kaune, kaip beje ir kituose Lietuvos miestuose, stovi nemažai apleistų pastatų ar jų griuvėsių. Toliau skaityti „Kauno vaiduokliai“

Tvari gamyba ir aplinkosauga – neatsiejami dalykai. Toliau skaityti „Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys
Toliau skaityti „Kada Kaunas taps labiausiai užterštu miestu Lietuvoje?“

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas Toliau skaityti „Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus“

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Toliau skaityti „Aurimas Rabačius: Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas“

Angliškai gal 10 kartų daugiau mokslinių straipsnių universitetui prieinamose duomenų bazėse apie tai. mano tema: „Ar šiuolaikinės žmogaus teisės veda link Žemės tvarumo. Toliau skaityti „Prašau dėmesio. Apsigyniau teisės magistrą anglų kalba.“

Džiaugiuosi, kad pasaulis per pandemiją įgijo proto. Nuotoliniu būdu gali vykti patys svarbiausi susitikimai – teismai, Seimo sesijos, įmonių pasitarimai, paskaitos, magistro darbų gynimai. Toliau skaityti „Daugiau proto?“

Laba diena, palaikau Juozo Oleko siekį tapti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Dabar partijai reikia vienijančio, žinomo žmogaus. Toliau skaityti „Juozai Olekai – pirmyn.“

Jau sukurta keletas vakcinų nuo pandemijos, pradedam skiepyti, tad metas atgaivinti nemokamo viešojo transporto idėją.

Toliau skaityti „Kauno miesto biudžetas yra šimtamilijoninis, gal jau užteks tuos kelius drožti?“

Šį esė rašiau Vytauto Didžiojo universiteto teisės filosofijos dalykui. Rašant esė, reflektuojami šie straipsniai:

Toliau skaityti „Vyrų ir moterų karjeros galimybių sulyginimas nustatant, kad vaiko auginimo atostogų laikas būtų privalomai padalintas mamai ir tėčiui (po metus kiekvienam) egalitarinio liberalizmo ir dorybių etikos (bendrojo gėrio) perspektyvoje“

Šį esė rašiau Vytauto Didžiojo universiteto teisės filosofijos dalykui. Rašant esė, reflektuojami šie straipsniai: Toliau skaityti „Lietuviškasis verslas ir nomenklatūrinės medžioklės iš utilitarizmo ir libertarizmo perspektyvos“

Toliau skaityti „Treniruotė namie per karantiną“

„Tesla“ – viena žinomiausių inovatyvių įmonių, apie kurią yra girdėjęs bene kiekvienas lietuvis. Įmonė išgarsėjo pradėjusi gaminti, palyginus, ilgus atstumus nuvažiuojančius, elektra varomus automobilius. O prieš du metus, 2018 m. vasarį, „Tesla motors“ generalinis direktorius Elonas Muskas jau su kita kompanija į kosmosą išlydėjo savo „Teslą“, kurią išskraidino bandomoji raketa. Toliau skaityti „Kodėl „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje?“

Kad Kauno mieste, Biržiškų g. griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Toliau skaityti „Gaisras Kauno daugiabutyje“