Vidutinio greičio matuokliai visuose keliuose išgelbėtų šimtus balandžio 24, 2023

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 metų birželio 20 duomenimis, kasmet kelių transporto avarijose pasaulyje žūsta apie 1,3 milijono žmonių . Susižeidžia turbūt dešimt kartų daugiau. Ir susižeidžia taip, kad jaus pasekmes iki grabo lentos. Pasekmes jaus ir jų aplinkos žmonės, valstybės biudžetas. Pagal PSO – kelių transporto avarijos daugumai šalių kainuoja apie 3 % jų bendrojo vidaus produkto (BVP).

Panašus mastelis ir Marijos žemėje. Žūsta nekalti žmonės. Ką daryti? 1 – adekvačiai bausti neturinčius teisės vairuoti. Ne administracinis areštas 30 parų, bet pataisos namai pusei metų. Taip išgaudysim probleminius recidyvistus. Kartais pažeidėjų sužaloti žmonės atsėdi, o tiksliau atguli daugiau, nei pusmetį. Dažnai jų apskritai nelieka gyvųjų tarpe. Pažeidėjau – tu juk tuoj užmuši 5 žmones. 5 šeimos galimai neteks maitintojo, valstybei dešimtis tūkstančių kainuos paros reanimacijoje ir reabilitacijoje, biudžetas praras 5 savo fundatorius. 2 – visada konfiskuoti automobilį. Nesvarbu, kad jis ne pažeidėjo. Kažkas davė įmonės arba savo automobilį žudikui. Sekantį kartą labiau pagalvos prieš duodamas. 3 – grąžinti balų sistemą. Administracinis areštas su automobilio konfiskavimu už 10 balų. 4 – vidutinio greičio matavimas.

Mačiau kaip stebuklingai važiavimo manieras pakeitė vidutinio greičio matavimas kelyje Klaipėda – Palanga. O kodėl negalime panašių sistemų įrengti visuose Lietuvos keliuose? Brangu ar pigu – nuomonė. Išlaidos tiesiogiai gelbės gyvybes. 3 % Lietuvos 2022 metų BVP, to meto kainomis (67,1 mlrd. Eur) – 2,013 mlrd Eur.

Daugelį žūčių ir sužalojimų keliuose sukelia viršytas greitis. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją – pernai pasiekėme mažiausią žuvusiųjų keliuose skaičių per visą Nepriklausomybės laikotarpį. 120 žmonių. 120 žmonių per daug. Jei imsime, kad grubiai 2/3 žmonių žūsta dėl viršyto greičio: 120 * 2/3=80. Padalinkime 3% Lietuvos BVP iš 80 žuvusių. 25162500 Eur. Tai pagal PSO ir susisiekimo ministeriją Lietuvos mokytojų atlyginimai, tiltų remontai, biudžetininkų atlyginimai ir kitos biudžeto išlaidos dėl vieno žuvusio keliuose praeitais metais neteko virš 25 milijonų eurų! Pagal trivialią kaštų ir naudos analizę vidutiniai greičio matuokliai turėtų stovėti visuose keliuose. Žinau, kad yra vairuotojų, kurie vidutinio greičio matavimo zonoje palekia, tada sustoja pakeliui, palaukia ar pavalgo, tada važiuoja toliau išvengdami bausmės. Greičio matuokliai turėtų būti sustatyti ties visais išvažiavimais, kas du kilometrus, jei reikia. Vienas nežuvęs žmogus yra plius 25 milijonai eurų. Gavote baudą po pusės metų? Aišku kur yra butelio kakliukas – reikia daugiau etatų, daugiau finansavimo, geresnės techninės bazės. Neturite teisės pykti, kad Jums vėlai atėjo bauda – mes gelbėjam gyvybes, sveikatas, gyvenimus. Tai apskritai neįkainojama.

Vairuotojai – tai Jums gaila nueiti miegoti pusvalandžiu anksčiau? Tam, kad atsikeltumėte anksčiau ir skubėdami neužmuštumėte nieko? Pykstate ant greičio neviršijančių žmonių? Per juos pažiūrėsite viena serialo serija mažiau? Vairuotojų sąmoningumas auga, supratimas atsiranda. Žmonės supranta, kad negalima vairuojant maigyti telefono – parduodama vis daugiau audioknygų. Kiekvienas atsimename atvejį, kai atsiveja kažkas iš paskos, nors važiuoji ant leistino greičio ribos. Ne tik atsiveja – šviesomis mirgina, naudoja garso signalą gestus rodo, kartais kėsinasi atlikti veiksmus iš baudžiamojo kodekso. Žudikai. Tai siauro mąstymo žmonės – kodėl mes turime kentėti? Gerbiami Seimo nariai, ministrai – ar girdite?

Publikuota portale LRT.lt

Kaunas tvarkosi, bet ar kauniečiams lapkričio 10, 2022

Girdėjote, kaip buvo nušvilptas Visvaldas Matijošaitis per stadiono atidarymą? Pateiksiu Jums kelias priežastis. Mes taip juokėmės, juokėmės iš Šimašiaus siaurinusio Vilniaus gatves. O kaip šiandien atrodo Kęstučio gatvė centre? Iki nelaimės vienas žingsnis – tereikia keleiviui išlipant neatsargiai atsidaryti dureles. Viena iš esminių Kauno arterijų – V. Krėvės prospektas siaurinamas. Iš sunkiasvorio transporto vairuotojo girdėjau: „sugesi, sustosi dešinėje – valandos kamštis garantuotas“. Tarimosi su gyventojais, sklypų, patalpų savininkais yra apskritas nulis. Aš suprantu, kad dviračių takai, miesto žalinimas yra svarbu. Deja techniniame darbų projekte tikrai yra vietų, kur jokio dviračių tako nėra, o numatyta išilgai gatvės esančias parkavimo vietas keisti žolyte ir šaligatviu. Neva miesto pozicija yra perkelti automobilių statymą į vidinis kiemus. Tik tai yra visiška panieka prieigas savo lėšomis jau susitvarkiusiems mieste veikiantiems subjektams.

Yra nuomonės ir yra faktai. Faktas tas, kad miesto tvarkymo skyriaus vedėjas ir jo pavaduotojas neprivalo derinti techninio projekto su visuomene. Jie pučia į vieną dūdą ir jiems niekas neįdomu. Vienintelis būdas juos paveikti yra viešumas. Savivaldybė turi savo teisės skyrių ir jiems nėra problemų pavaikščioti į bylas. Tai net ne korupcija. Tai žmonių mulkinimas.

Pažįstamas teisininkas man teigė, kad jie neatsižvelgia į gyventojų prašymus ir ten nėra jokio racionalumo. Iš principo: „tu darai kapitalinį gatvės remontą. Tu įspėk žmones. Tu paviešink, tu duok jiems pateikti komentarus. Turi būti elementarus padorumas.“

Gera idėja susidariusiai situacijai spręsti būtų vadinamasis „dalyvaujamasis biudžetas“. „Transperancy international“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia: „Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. TILS apklausų duomenimis, mokyklose, išbandžiusiose dalyvaujamąjį biudžetą, 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas, o moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus. 2021 m. spalio mėn. duomenimis, apie 30 mokyklų ir 22 savivaldybės Lietuvoje jau bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą. Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. Eur. Įprastai savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl idėjų, kurių vertė – nuo 7 iki 150 tūkst. eurų.“ Tai galima permesti į Kauno miesto savivaldybės lygmenį. O jei atiduotume tam 5% biudžeto? Tinklapyje „kaunas.lt“ dabar tūlas pilietis nemato kur ir kodėl skiriami miesto pinigai. Viskas paslėpta po devyniais užraktais. Alternatyvų yra. Artėja pavasarinis tvarkymasis prie balsadėžių.

Publikuota portale lrt.lt

Dramblys kambaryje – kaip padidinti mokytojų atlyginimus. rugsėjo 28, 2022

Geri mokytojai yra esminė geros Lietuvos sąlyga. Trinkelės, baseinai ir stadionai yra svarbu, tačiau tik antroje eilėje. Koks žmogus užaugs, kokios bus jo vertybės, pažiūros, kokybės lygis – labai daug priklauso nuo mokytojų. Turbūt kiekvienas galime atsiminti mokytoją, kuris vaikystėje vertė pasitempti, patikėti, kad gali daugiau?
Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje rugsėjo 19 dieną mačiau 302 darbo pasiūlymus į Lietuvos švietimo, mokslinių tyrimų darbo vietas. Tai logopedai, socialiniai pedagogai, mokytojai. Siūlomi pilno etato darbo užmokesčiai atrodo gan neadekvačiai. Išsirinkau atsitiktinį lietuvių kalbos mokytojo pasiūlymą – Klaipėdos Vydūno gimnazija: bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydis 1253 EUR mėnesiui. Ar tai prestižinės profesijos atlyginimas? Statistikos departamentas teigia, kad vidutinis Lietuvos Neto (į rankas) darbo užmokestis 2022 metų antram ketvirčiui – 1116,2 EUR. Bet juk kalbam apie mūsų visų ateitį?
Dramblys kambaryje yra maži jau dirbančių mokytojų atlyginimai. Seniau dirbančių mokytojų atlyginimai tikrai nepuošia šiandieninės infliacijos fone. Naujiems pedagogams siūlomi didesni pinigai – bet ar tai etiška? Tai tiesiogiai skatina patyrusius mokytojus įsidarbinti kitose sferose. Pavyzdžiui, tame pačiame užimtumo tarnybos tinklapyje UAB „Wilbergs group“ plytelių klojėjui siūloma Bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio intervalas – iki 4000,00 EUR/mėn. Skatinama ateiti naujus mokytojus, o esami paliekami likimo valiai.
Naujai įstojusių į mokytojo specialybę skaičiai atrodo kraupiai. „Tarkime, Vytauto Didžiojo universitete šiemet biologijos ir chemijos pedagogikos bakalauro studijas baigė 4 studentai, biologijos ir matematikos pedagogiką – 2 studentai, fizikos ir matematikos pedagogiką – 1 studentė.“ Teigia Aida Murauskaitė portale lrt.lt. Nėra jokios garantijos, kad jie baigę studijas eis mokytojauti.
MOSTA – mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras – ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo. Jos vadovas dr. Ramojus Reimeris viešai teigė:
„Lietuva šiuo metu yra demografinėje duobėje, iš kurios kaip tik pradedame kilti. 2021-2022 metais moksleivių skaičius mokyklose bus beveik 30 tūkstančių didesnis nei yra šiuo metu. Kaip tik tuo metu į pensiją išeis vyresni mokytojai. Tada mes patirsime tikrąją krizę, kokioje mes dar nesame“, – sakė R. Reimeris.
Tačiau problemos iškėlimas nepateikiant jos sprendimo variantų yra verkšlenimas. Variantų yra. Reikia naujų teisės aktų, sustiprinančių mokytojo poziciją: dar vienas iššūkis mokytojo profesijai yra super mamytės ir tėveliai. Artėja pavasarinis tvarkymasis prie balsadėžių. Miesto taryba ir administracija turi realias galimybes padidinti mokytojų atlyginimus. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad šiemet valstybinėms ir savivaldybių mokykloms iš valstybės biudžeto skirta 3 mln. eurų išlaidoms, kurios gali būti naudojamos mokytojų kaitai mokyklose užtikrinti. „Skirtas finansavimas gali būti naudojamas pritraukti į mokyklas naujus mokytojus, papildomai motyvuoti juos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Maitinimas, švediški stalai, ekologiškas maistas, pavežėjimas irgi svarbu, bet tai yra tik antrinės priemonės. Svarbiausia mokytojai.

Publikuota portale lrt.lt

Vyrų ir moterų karjeros galimybių sulyginimas nustatant, kad vaiko auginimo atostogų laikas būtų privalomai padalintas mamai ir tėčiui (po metus kiekvienam) egalitarinio liberalizmo ir dorybių etikos (bendrojo gėrio) perspektyvoje gegužės 5, 2020

Šį esė rašiau Vytauto Didžiojo universiteto teisės filosofijos dalykui. Rašant esė, reflektuojami šie straipsniai:

Toliau skaityti „Vyrų ir moterų karjeros galimybių sulyginimas nustatant, kad vaiko auginimo atostogų laikas būtų privalomai padalintas mamai ir tėčiui (po metus kiekvienam) egalitarinio liberalizmo ir dorybių etikos (bendrojo gėrio) perspektyvoje“