Girdėjote, kaip buvo nušvilptas Visvaldas Matijošaitis per stadiono atidarymą? Pateiksiu Jums kelias priežastis. Mes taip juokėmės, juokėmės iš Šimašiaus siaurinusio Vilniaus gatves. O kaip šiandien atrodo Kęstučio gatvė centre? Iki nelaimės vienas žingsnis – tereikia keleiviui išlipant neatsargiai atsidaryti dureles. Viena iš esminių Kauno arterijų – V. Krėvės prospektas siaurinamas. Iš sunkiasvorio transporto vairuotojo girdėjau: „sugesi, sustosi dešinėje – valandos kamštis garantuotas“. Tarimosi su gyventojais, sklypų, patalpų savininkais yra apskritas nulis. Aš suprantu, kad dviračių takai, miesto žalinimas yra svarbu. Deja techniniame darbų projekte tikrai yra vietų, kur jokio dviračių tako nėra, o numatyta išilgai gatvės esančias parkavimo vietas keisti žolyte ir šaligatviu. Neva miesto pozicija yra perkelti automobilių statymą į vidinis kiemus. Tik tai yra visiška panieka prieigas savo lėšomis jau susitvarkiusiems mieste veikiantiems subjektams.

Yra nuomonės ir yra faktai. Faktas tas, kad miesto tvarkymo skyriaus vedėjas ir jo pavaduotojas neprivalo derinti techninio projekto su visuomene. Jie pučia į vieną dūdą ir jiems niekas neįdomu. Vienintelis būdas juos paveikti yra viešumas. Savivaldybė turi savo teisės skyrių ir jiems nėra problemų pavaikščioti į bylas. Tai net ne korupcija. Tai žmonių mulkinimas.

Pažįstamas teisininkas man teigė, kad jie neatsižvelgia į gyventojų prašymus ir ten nėra jokio racionalumo. Iš principo: „tu darai kapitalinį gatvės remontą. Tu įspėk žmones. Tu paviešink, tu duok jiems pateikti komentarus. Turi būti elementarus padorumas.“

Gera idėja susidariusiai situacijai spręsti būtų vadinamasis „dalyvaujamasis biudžetas“. „Transperancy international“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia: „Dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos skatina bendruomenę aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, didina pasitikėjimą. TILS apklausų duomenimis, mokyklose, išbandžiusiose dalyvaujamąjį biudžetą, 8 kartus padaugėjo moksleivių, teigiančių, kad labai gerai supranta, kaip veikia jų mokyklos biudžetas, o moksleivių, nieko nežinančių apie mokyklos finansus, sumažėjo daugiau nei 2 kartus. 2021 m. spalio mėn. duomenimis, apie 30 mokyklų ir 22 savivaldybės Lietuvoje jau bent kartą įgyvendino dalyvaujamąjį biudžetą. Nuo 2018 metų, kai įvyko pirmasis dalyvaujamasis biudžetas Lietuvoje, savivaldybių gyventojai jau nusprendė dėl 2,3 mln. Eur. Įprastai savivaldybės kviečia gyventojus siūlyti ir balsuoti dėl idėjų, kurių vertė – nuo 7 iki 150 tūkst. eurų.“ Tai galima permesti į Kauno miesto savivaldybės lygmenį. O jei atiduotume tam 5% biudžeto? Tinklapyje „kaunas.lt“ dabar tūlas pilietis nemato kur ir kodėl skiriami miesto pinigai. Viskas paslėpta po devyniais užraktais. Alternatyvų yra. Artėja pavasarinis tvarkymasis prie balsadėžių.

Publikuota portale lrt.lt

Geri mokytojai yra esminė geros Lietuvos sąlyga. Trinkelės, baseinai ir stadionai yra svarbu, tačiau tik antroje eilėje. Koks žmogus užaugs, kokios bus jo vertybės, pažiūros, kokybės lygis – labai daug priklauso nuo mokytojų. Turbūt kiekvienas galime atsiminti mokytoją, kuris vaikystėje vertė pasitempti, patikėti, kad gali daugiau?
Užimtumo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje rugsėjo 19 dieną mačiau 302 darbo pasiūlymus į Lietuvos švietimo, mokslinių tyrimų darbo vietas. Tai logopedai, socialiniai pedagogai, mokytojai. Siūlomi pilno etato darbo užmokesčiai atrodo gan neadekvačiai. Išsirinkau atsitiktinį lietuvių kalbos mokytojo pasiūlymą – Klaipėdos Vydūno gimnazija: bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydis 1253 EUR mėnesiui. Ar tai prestižinės profesijos atlyginimas? Statistikos departamentas teigia, kad vidutinis Lietuvos Neto (į rankas) darbo užmokestis 2022 metų antram ketvirčiui – 1116,2 EUR. Bet juk kalbam apie mūsų visų ateitį?
Dramblys kambaryje yra maži jau dirbančių mokytojų atlyginimai. Seniau dirbančių mokytojų atlyginimai tikrai nepuošia šiandieninės infliacijos fone. Naujiems pedagogams siūlomi didesni pinigai – bet ar tai etiška? Tai tiesiogiai skatina patyrusius mokytojus įsidarbinti kitose sferose. Pavyzdžiui, tame pačiame užimtumo tarnybos tinklapyje UAB „Wilbergs group“ plytelių klojėjui siūloma Bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio intervalas – iki 4000,00 EUR/mėn. Skatinama ateiti naujus mokytojus, o esami paliekami likimo valiai.
Naujai įstojusių į mokytojo specialybę skaičiai atrodo kraupiai. „Tarkime, Vytauto Didžiojo universitete šiemet biologijos ir chemijos pedagogikos bakalauro studijas baigė 4 studentai, biologijos ir matematikos pedagogiką – 2 studentai, fizikos ir matematikos pedagogiką – 1 studentė.“ Teigia Aida Murauskaitė portale lrt.lt. Nėra jokios garantijos, kad jie baigę studijas eis mokytojauti.
MOSTA – mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras – ekspertinė institucija, teikianti įrodymais grįstą informaciją ir rekomendacijas dėl visuomenei aktualių mokslo, studijų ir inovacijų politikos formavimo ir įgyvendinimo sprendimų priėmimo. Jos vadovas dr. Ramojus Reimeris viešai teigė:
„Lietuva šiuo metu yra demografinėje duobėje, iš kurios kaip tik pradedame kilti. 2021-2022 metais moksleivių skaičius mokyklose bus beveik 30 tūkstančių didesnis nei yra šiuo metu. Kaip tik tuo metu į pensiją išeis vyresni mokytojai. Tada mes patirsime tikrąją krizę, kokioje mes dar nesame“, – sakė R. Reimeris.
Tačiau problemos iškėlimas nepateikiant jos sprendimo variantų yra verkšlenimas. Variantų yra. Reikia naujų teisės aktų, sustiprinančių mokytojo poziciją: dar vienas iššūkis mokytojo profesijai yra super mamytės ir tėveliai. Artėja pavasarinis tvarkymasis prie balsadėžių. Miesto taryba ir administracija turi realias galimybes padidinti mokytojų atlyginimus. Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad šiemet valstybinėms ir savivaldybių mokykloms iš valstybės biudžeto skirta 3 mln. eurų išlaidoms, kurios gali būti naudojamos mokytojų kaitai mokyklose užtikrinti. „Skirtas finansavimas gali būti naudojamas pritraukti į mokyklas naujus mokytojus, papildomai motyvuoti juos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Maitinimas, švediški stalai, ekologiškas maistas, pavežėjimas irgi svarbu, bet tai yra tik antrinės priemonės. Svarbiausia mokytojai.

Publikuota portale lrt.lt

Aurimas Rabačius: „Kaip pagyti po sunkios galvos traumos arba kaip apgauti sistemą: adekvatūs, korektiški patarimai kiekvienam sveikam individui.“ Toliau skaityti „Savilaida leidžiu knygą“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys Toliau skaityti „Neįgalieji ir gerovės valstybė“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys Toliau skaityti „Tuščios deklaracijos ir realūs darbai, kurių trūksta“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys Toliau skaityti „Jei valdžia dirbtų visą kadenciją“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys. Toliau skaityti „Susitvarkyti daugiabučio kiemą – misija įmanoma?“

Liaudies posakis, jog esame savo kiemo šeimininkai – teisingas, tačiau ne visais atvejais atspindintis realybę. Toliau skaityti „Chaosas daugiabučių kiemuose: kada tapsime savo kiemų šeimininkais?“

Kaune, kaip beje ir kituose Lietuvos miestuose, stovi nemažai apleistų pastatų ar jų griuvėsių. Toliau skaityti „Kauno vaiduokliai“

Tvari gamyba ir aplinkosauga – neatsiejami dalykai. Toliau skaityti „Aplinkosauginiai siekiai – tušti plepalai“

Aurimas Rabačius, Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus tarybos narys
Toliau skaityti „Kada Kaunas taps labiausiai užterštu miestu Lietuvoje?“

1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas Toliau skaityti „Būkime pirmi: Kauno centriniame pašte – Klimato kaitos muziejus“

Eilinį, bet nepaskutinį, kartą kauniečiai girdi apie Nemuno taršą naftos produktais iš Juozapavičiaus prospekto teritorijų. Toliau skaityti „Aurimas Rabačius: Teršiamas Kaunas – neveiksnių institucijų įkaitas“

Angliškai gal 10 kartų daugiau mokslinių straipsnių universitetui prieinamose duomenų bazėse apie tai. mano tema: „Ar šiuolaikinės žmogaus teisės veda link Žemės tvarumo. Toliau skaityti „Prašau dėmesio. Apsigyniau teisės magistrą anglų kalba.“

Džiaugiuosi, kad pasaulis per pandemiją įgijo proto. Nuotoliniu būdu gali vykti patys svarbiausi susitikimai – teismai, Seimo sesijos, įmonių pasitarimai, paskaitos, magistro darbų gynimai. Toliau skaityti „Daugiau proto?“

Laba diena, palaikau Juozo Oleko siekį tapti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Dabar partijai reikia vienijančio, žinomo žmogaus. Toliau skaityti „Juozai Olekai – pirmyn.“

Jau sukurta keletas vakcinų nuo pandemijos, pradedam skiepyti, tad metas atgaivinti nemokamo viešojo transporto idėją.

Toliau skaityti „Kauno miesto biudžetas yra šimtamilijoninis, gal jau užteks tuos kelius drožti?“

Šį esė rašiau Vytauto Didžiojo universiteto teisės filosofijos dalykui. Rašant esė, reflektuojami šie straipsniai:

Toliau skaityti „Vyrų ir moterų karjeros galimybių sulyginimas nustatant, kad vaiko auginimo atostogų laikas būtų privalomai padalintas mamai ir tėčiui (po metus kiekvienam) egalitarinio liberalizmo ir dorybių etikos (bendrojo gėrio) perspektyvoje“

Šį esė rašiau Vytauto Didžiojo universiteto teisės filosofijos dalykui. Rašant esė, reflektuojami šie straipsniai: Toliau skaityti „Lietuviškasis verslas ir nomenklatūrinės medžioklės iš utilitarizmo ir libertarizmo perspektyvos“

Toliau skaityti „Treniruotė namie per karantiną“

„Tesla“ – viena žinomiausių inovatyvių įmonių, apie kurią yra girdėjęs bene kiekvienas lietuvis. Įmonė išgarsėjo pradėjusi gaminti, palyginus, ilgus atstumus nuvažiuojančius, elektra varomus automobilius. O prieš du metus, 2018 m. vasarį, „Tesla motors“ generalinis direktorius Elonas Muskas jau su kita kompanija į kosmosą išlydėjo savo „Teslą“, kurią išskraidino bandomoji raketa. Toliau skaityti „Kodėl „Tesla“ sukurta ne Lietuvoje?“

Kad Kauno mieste, Biržiškų g. griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai. Toliau skaityti „Gaisras Kauno daugiabutyje“

Sąžiningas, korektiškas, teisingas gyvenimas. Dviratis jau išrastas. Švedija ir Danija. Šių valstybių demokratinis socializmas imamas kaip pavyzdys visam pasauliui. Kodėl kažkas iš naujo išradinėja dviratį? Toliau skaityti „Europos jaunimas vedamas progresyvumo link“

Konstitucijos penkto straipsnio 3 dalis skelbia: “Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms”. Upė – taip. Kelias – ne. Toliau skaityti „Eitynės už Demokratiją Šančiuose. „