Daugiabučių renovacija Lietuvoje vyksta katastrofiškai per lėtai. Pas mus jų įvairiais skaičiavimais yra apie 30000. Dauguma jų statyti okupaciniu sovietmečiu, t.y. prieš 35-70 metų.

30000 daugiabučių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje (APVA) B energinės klasės renovacijai šiuo metu yra pateikta apie 500 paraiškų. APVA specialistas man teigė, kad tai absoliučiai standartinis kiekis. Naujos paraiškos B klasei apskritai nepriimamos. Priimamos tik A energetinės klasės paraiškos. Tai mes apie šimtą metų leisim savo energiją, išteklius, resursus taisydami užliejamus rūsius ir pamatus. Patys gyvensim ir auginsim vaikaičius su viduramžius menančiais šiluminiais mazgais, špižinėmis okupanto įrengtomis nuotekų sistemomis. Kas porą mėnesių skambinėsim daugiabučių administratorių avarinėms tarnyboms siurbiančioms vandenį, atkemšančioms šulinius ir deginančioms mūsų (mokesčių mokėtojų) pinigus.

Pagal APVA vasario 15 dienos duomenis Lietuvoje yra 200 patvirtintų paraiškų daugiabučių A klasės renovacijai. Procesai vyksta žiauriai per lėtai. Biurokratinis aparatas yra labai klampus. Renovacijos procesas yra gana sudėtingas ir reikalauja daug dokumentų bei leidimų. Toks sudėtingumas gali būti demotyvuojantis veiksnys gyventojams, kurie nenori kovoti su biurokratija ar nebeturi kantrybės laukti, kol visi reikalingi dokumentai bus surengti.

„Aš mokėsiu už tą renovaciją pusę gyvenimo ir noriu, kad mano balkonas būtų įstiklintas tobulai“ – tokias tipines frazes girdime iš kaimynų.  Dėl vaikiškų nesąmonių kartais renovacijai nepritaria dalis namo gyventojų. Nesutarimai ir konfliktai tarp kaimynų gali sukelti vėlavimus ar net blokuoti renovacijos procesą. Ir taip metų metus.

Yra keletas principinių būdų, kaip spręsti šias problemas.

Padidinti valstybės subsidijas. Tai padėtų sumažinti finansinę naštą gyventojams ir paskatintų daugiau žmonių renovuoti savo namus. 200 milijonų nacionaliniam stadionui ar 200 renovuotų daugiabučių? Daugelis gyventojų neturi pakankamai lėšų renovacijai finansuoti. Nors valstybė subsidijuoja dalį renovacijos išlaidų, gyventojams vis tiek tenka mokėti nemažą dalį iš savo kišenės.

Vykdyti aktyvią informacinę kampaniją: gyventojams reikia daugiau informacijos apie renovacijos procesą ir jo naudą. Šią informaciją galima skleisti per įvairius kanalus, tokius kaip televizija, radijas, internetas ir kt. Daugelis gyventojų neturi pakankamai informacijos apie renovacijos procesą ir jo naudą. Dėl to jie bijo priimti sprendimą dėl renovacijos.

Supaprastinti renovacijos procesą: Kai kurie daugiabučių administratoriai tarsi tyčia daro vaikiškas klaidas, dėl kurių APVA neduoda pritarimo. Pvz. nuperka rangos darbus ir projekto priežiūrą iš to paties rangovo. Reikėtų sumažinti biurokratiją ir supaprastinti dokumentų tvarkymą. Renovacijos procesas yra gana sudėtingas ir reikalauja daug dokumentų. Dėl to daugelis gyventojų nenori pradėti renovacijos proceso.

Skatinti bendruomeniškumą: sprendimų yra. Pirmas ir svarbiausias – reikia pakankamai norėti. Tereikia surinkti pusę daugiabučio patalpų savininkų sutikimus. Tai nėra paprasta, bet su noru – viskas įmanoma. Fizikiniu požiūriu, visus savininkus pasiekti labai sunku: kažkas dirba užsienyje, kažkas neveiksnus guli slaugos ligoninėje, kažkas sėdi pataisos namuose, kažkas gyvena kitame mieste. Pats visada draugiškai paklausęs iš nuomininkų gaunu savininko kontaktą. Būna atvejų, kai nuomininkai, suprasdami, kad renovacija pakels jų nuomos kainą nelinkę bendradarbiauti. Reikia derėtis. Savininkai ilgainiui yra suinteresuoti savo turto vertės pakilimu. Nėra problemų esant vienam iš savininkų už simbolinį mokestį gauti iš registrų centro pastato patalpų savininkų sąrašą. Žinoma – tai tik vardai ir pavardės, bet dažnai suvedęs juos į naršyklės paiešką susirandi, kur jų ieškoti.

Renovuotame daugiabutyje yra daugiau pasakiško savininkiškumo jausmo. Juk kiekvienas savininkas gali įdėti kažkokią pastabą susirinkimuose dėl rangos sprendinių. Daugiabutis pasidaro mielesnis, žmonės jaučia kažkokį savo intelektinį indėlį.

Tie, kurie gauna šildymo kompensaciją – už renovaciją nemoka.

Gyvybės ir mirties klausimas yra saulės elektrinė ant stogo. Perėjimas nuo iškastinio kuro.

Gyventojams reikia padėti susitarti dėl renovacijos ir kartu spręsti iškylančias problemas. Valstybė, savivaldybės ir gyventojai turi bendradarbiauti, kad renovacijos procesas vyktų sklandžiai ir efektyviai.

Nerenovuoti daugiabučiai namai yra prastos energinės klasės. o tai reiškia, kad jie sunaudoja daug energijos šildymui ir vėsinimui. Dėl to kyla ne tik didelės išlaidos gyventojams, bet ir daroma žala aplinkai. Renovacija yra vienintelis būdas žymiai pagerinti senų daugiabučių energinį efektyvumą. Atlikus renovaciją, sumažėja šildymo ir vėsinimo išlaidos, pagerėja gyvenimo kokybė (šiltesni namai žiemą, vėsesni vasarą), sumažėja CO2 emisija.

Girdėjau mėgėjiškų pasisakymų iš serijos: „Griaukim visus tuos Žirmūnus ir pastatykim naujus“. Tai būtų itin prastas sprendimas – netvaru. Pagal Bauhauzo metodikas prie senos „Cruščiovkės“ iš šono irgi galime pastatyti liftą. Vėdinimą galime dirbtinai išspręsti. Tūkstančio tonų pastatus griauti, ardyti ir utilizuoti būtų beprotybė. Šiomis mintimis anksčiau viešai dalinosi buvęs vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Paprastai daugiabučio renovacijos be milijono nepadarysi. Bene kiekvienai iš jų reikalinga banko paskola. Pagal viešai prieinamus duomenis, panašu, kad paskolas renovacijoms išduodantys kreditoriai yra tik UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir „Šiaulių bankas“. Kodėl tiek mažai? 

Portalas „madeinvilnius.lt“ rašo: „NT brokeris Edvardas Griškevič atvirauja, Lietuvoje nuskambėjusios daugiabučių sprogimo istorijos patvirtino NT pirkėjų nuogąstavimus, kad gyvenimas senos statybos, ne visada tinkamai administruojamuose, daugiabučiuose, negali užtikrinti tokios gyvenimo kokybės, kurios tikisi kelis šimtus tūkstančių investuojantis NT pirkėjas. Tai reiškia, kad pildosi senos statybos daugiabučių eros pabaigos pranašystės. Arba senos statybos daugiabučiai bus renovuojami, arba griaunami, arba jų kainos kris, nes „chruščiovkes“ parduoti bus vis sunkiau. Tuo tarpu, vietos naujos statybos projektams ir pačių projektų nėra tiek, kad patenkintų rinkos poreikius. Todėl jų kainos gali stiebtis dar labiau, o sandorių skaičius augti.“ 

Renovacija yra investicija į ateitį. Ji ne tik pagerins gyvenimo kokybę šiandienos gyventojams, bet ir padės apsaugoti aplinką ateities kartoms. Senų daugiabučių renovacija yra būtina norint pagerinti energinį efektyvumą ir sumažinti CO2 emisiją. Yra keletas problemų, trukdančių renovacijos procesui, tačiau jas galima išspręsti bendradarbiaujant valstybei, savivaldybėms ir gyventojams. Renovacija yra investicija į ateitį, kuri atsipirks su kaupu.

Palikti „kažkam kitam, tik ne man“ sutvarkyti daugiabučius – pats neatsakingiausias sprendimas. Kas bus, jei dauguma išsikels iš miesto centro, seniausių miegamųjų rajonų? Keliausim per miestą kaip per šiandieninę Pripetę šalia Černobylio? Pastatai vaiduokliai.

Yra septynios „Misija neįmanoma“ veiksmo filmo su aktoriumi Nicolas Cage frančizės dalys. Panašu, kad šiandieninė daugiabučių renovacija yra aštuntoji.

Publikuota portale lrt.lt