Šiemet išrašėme baudų už tiek ir tiek. Šiemet prisijungimo sąlygas pakeitėme 3 kartus. Reikia būtinai sugaišti mėnesį ar tris, kad kita pusė turėtų apskundimo, arbitražo galimybę. Taip kalba bene kiekvienas valstybinio aparato darbuotojas. Ir nenuostabu, nes maksimaliai sumažinant rizikas, tokie lozunginiai tikslai nustatomi. Tai išlįskim iš dėžės. Tikslai nėra matuojami niekuo. „Nesu matęs institucijos, kuri būtų matuojama pagal sukurtas darbo vietas, atlyginimų visumą, bendrus sumokamus mokesčius.  <...> Tada biurokratas gautų premijas, keliones, ko tiktai nori ir atvirkščiai. Jeigu tai krenta arba stabilu, tai tada būtų <...>galvos. <...> Bandymas trumpuoju ar rinkimų laikotarpiu kažką uždažyti, nuraminti ir taip stabilizuoti veda prie labai didelių problemų vidutiniu – ilguoju“. Taip „Žinių radijuje“ kalba „Nextury ventures“ fondo vadovas, investuotojas, verslininkas Ilja Laurs. Sunku būtų nesutikti.

Išsinuomoti savo daugiabučio kieme esantį Nacionalinės žemės tarnybos valdomą sklypą užtrunka metų metus. Jei tai centrinė – senamiesčio didmiesčio dalis, interesantų šimtai. Reikalingas funkcinis sklypo dalių planas. Kiekvienas garažiukas turi būti įteisintas arba nugriautas. Tada galima kreiptis į savivaldybę. Kodėl kiekvienam žingsniui reikia kelių mėnesių? Kaip aš, paprastas gyventojas, galiu ką nors apskųsti, jei fizikiniu požiūriu, net nežinau kas daroma, net nežinau kur ir kada tie pakeitimai viešinami?

Praeitos (2024 metų) Nobelio ekonomikos premijos laureatai Daron Acemoglu (1967-), Simon Johnson (1963-), James A. Robinson (1955-) ją iškovojo už tyrimus, kaip formuojasi institucijos ir daro įtaką gerovei. Jie 2012 metais išleido knygą „Why Nations Fail The Origins of Power, Prosperity, and Poverty“ (Kodėl tautos žlunga galios, klestėjimo ir skurdo kilmė – autoriaus vertimas.). Daronas Acemoglu ir Jamesas Robinsonas įtikinamai parodo, kad ekonominės sėkmės (arba jos nebuvimo) pagrindas yra žmogaus sukurtos politinės ir ekonominės institucijos. Korėja, pavyzdžiui, yra nepaprastai vienalytė tauta, tačiau Šiaurės Korėjos žmonės yra vieni skurdžiausių žemėje, o jų broliai ir seserys Pietų Korėjoje yra vieni turtingiausių. Pietūs sukūrė visuomenę, kuri kūrė paskatas, atlygino už naujoves ir leido kiekvienam dalyvauti ekonominėse galimybėse. Taip paskatinta ekonominė sėkmė buvo ištverta, nes vyriausybė tapo atskaitinga piliečiams ir didelei žmonių masei. Deja, šiaurės žmonės išgyveno dešimtmečius badą, politines represijas ir labai skirtingas ekonomines institucijas – pabaigos nematyti. Korėjos skirtumai atsiranda dėl politikos, kuri sukūrė šias visiškai skirtingas institucines trajektorijas.

„Pagal viešųjų skaitmeninių paslaugų kokybę Lietuva išlieka viena lyderių Europos Sąjungoje (ES), rodo Europos Komisijos (EK) atlikta 2024 metų skaitmeninio dešimtmečio pažangos vertinimo ataskaita, ketvirtadienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.“ Teigia lrt.lt. Tai vienas iš žingsnių biurokratijai pažaboti, bet ar to užtenka?

Pasaulio supervalstybės šiuo metu skelbia kaip kovos su biurokratija. „D. Trumpo pirma diena valdžioje: oficialiai įgaliojo E. Musko „DOGE“ departamentą kovai su korupcija. Vyriausybės efektyvumo departamentas tampa oficialia institucija. Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsaką, kuriuo įsteigiamas „DOGE“. Agentūra sukurta kovai su biurokratija jos vadovas E. Muskas sieks sumažinti valstybės išlaidas. Siekdama atkurti mūsų federalinės vyriausybės kompetenciją ir veiksmingumą, mano administracija įsteigs visiškai naują Vyriausybės efektyvumo departamentą“, – pirmadienį (01-20) savo inauguracinėje kalboje sakė D. Trumpas.“ Rašo portalas 77.lt. Panaši retorika apie kovą su biurokratija girdima ir Jungtinėje Karalystėje.

Edmundas Jakilaitis savo tinklalaidėje „Politika“ su Daliumi Misiūnu teigia, kad „Vystytojai nekilnojamo turto vien dėl biurokratinių kliūčių laukia investicinių projektų už daugmaž pusantro milijardo eurų.“ Visi žinome „Teltonikos“ paviešintus pavyzdžius. Tai dubliuojasi per visas valstybės valdymo sritis. Valstybei krūpčiojant, didžiausios piliečių investicijos palieka Lietuvą.

Ką daryti sprendimų priėmėjams – Seimui, Vyriausybei, Savivaldybėms daugiau, nei aišku. Pirmiausia reikia galvoti išlindus iš dėžės. Iš naujo performuluoti savo tikslus. Dėl ko mes gyvename? Dėl daugiau išrašytų baudų? Reikia užtikrinti, kad valstybės institucijos būtų atskaitingos už savo veiksmus ir, kad piliečiai turėtų galimybę kontroliuoti jų veiklą. Skaitmenizacija: Perkelti kuo daugiau paslaugų į elektroninę erdvę, supaprastinti elektroninius užpildomus dokumentus. Ne butaforiniai Atviri duomenys: suteikti piliečiams galimybę susipažinti su valstybės institucijų veiklos duomenimis ir dalyvauti sprendimų priėmime. Vieno langelio principas: Apjungti platformas, kuriose verslininkai galėtų gauti visas reikalingas paslaugas vienoje vietoje. Peržiūrėti valstybės institucijų funkcijas ir pašalinti dubliavimąsi. Perduoti daugiau įgaliojimų savivaldybėms ir kitoms vietos institucijoms. Reguliavimo supaprastinimas: Peržiūrėti ir supaprastinti galiojančius teisės aktus, panaikinti nereikalingus reikalavimus. Konsultavimas: Suteikti verslininkams išsamią informaciją apie visus reikalingus dokumentus ir procedūras. Prieš priimant svarbius sprendimus, konsultuotis su verslo atstovais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais suinteresuotais subjektais. Reikia skatinti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, kad būtų galima pasinaudoti jų inovacijomis ir efektyvumo patirtimi.

Bene pagrindinė valstybės funkcija yra saugumas. Visos išvardintos priemonės turi kuo greičiau nugulti įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose. Kaip pasirūpinti didesnėmis lėšomis gynybai, jei visada lipam ant biurokratijos grėblio?

Biurokratijos mažinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nuoseklaus darbo ir visų lygmenų bendradarbiavimo. Svarbu suprasti, kad biurokratija nėra blogis savaime, tačiau per didelė biurokratija gali trukdyti efektyviam valstybės veikimui. Įgyvendinant minėtas priemones, galima ne tik sumažinti biurokratizmą, bet ir pagerinti valstybės paslaugų kokybę bei padidinti piliečių pasitikėjimą valstybe.

Publikuota portale lrt.lt