Angliškai gal 10 kartų daugiau mokslinių straipsnių universitetui prieinamose duomenų bazėse apie tai. mano tema: „Ar šiuolaikinės žmogaus teisės veda link Žemės tvarumo. Tezės santrumpą lietuvių kalba prisegu. Noriu padėkoti Lietuvai, nes mokslas čia 10 kartų pigesnis, nei UK ir USA ir penkių metų magistrą gali pabaigti skirdamas tam tik pusę dienos laiko. Tai dabar nors būk teisės mokslų daktaras? Nuoširdžiai rašiau apie tai gerą pusmetį. 12502 žodžių, 37 šaltiniai, iš kurių 31 užsienio kalba, 63 nuorodos tekste. Tai apie 30 Delfi straipsnių apimtis. Tezės kontekste šį tą sužinojau, galim diskutuoti.
Tezės tikslas yra moksliniu preziumuojamu būdu akademiniais ir kitais šaltiniais pagrįstai atsakyti į pavadinime esantį klausimą – ar šiuolaikinės žmogaus teisės veda link Žemės tvarumo.
Darbe pagrindiniai nagrinėjimo objektai yra žmogaus teisės, tarptautinė teisė ir aplinkosaugos teisė.
Tezėje naudojama struktūra:
- aplinkosaugos žmogaus teisių antropocentrinės paradigmos ištakos;
- žmogaus teisių ir tvaraus pasaulio susikirtimas šiuolaikiniame kontekste;
- keliasdešimt nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos pasirašytų aplinkosaugos tarptautinių sutarčių, tarptautinių sutarčių nagrinėjimas žmogaus teisių kontekste;
- tarptautinių teisminių bylų, susijusių su hipoteze analizė;
- šiuolaikinių supervalstybių laikysena, žmogaus teisės ir Žemės tvarumas Trump-Biden eroje;
- Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo pasisakymai aplinkosaugos žmogaus teisių srityje;
- koreliuojančių lietuviškų įstatymų, organizacijų apžvalga;
- Galutiniai apibendrinimai ir pasiūlymai.
Tezėje nagrinėjamas žmogaus teisių atsiradimas, jų evoliucija šiuolaikinėje teisėje. Naudojami keletas pagrindinių metodų: analitinis, lyginimo metodas – istorinio aplinkosaugos žmogaus teisių antropocentrizmo momentui, pasirašytų tarptautinių sutarčių analizė, lyginimas. Dokumentai skirstomi žmogaus teisių rėmuose į bendrus, susijusius su Žemės atmosfera, Žemės vandenynais, geriamo vandens atsargomis, biologine įvairove, pavojingomis medžiagomis – radioaktyviomis, pesticidais, atliekomis, į dokumentus, susijusius su kariniais konfliktais, prekyba.
Supriešinimui su istoriniu antropocentrizmu, šiuolaikinių tarptautinių sutarčių veiksmingumui įvertinti ir pasiūlymams pateikti naudojamas loginis metodas. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas[1], pasirašytas 1966 metais, Lietuvoje įsigaliojęs 1992 metų vasario 20 d. turi savo 6 straipsnį: „1. Kiekvienas žmogus turi neatimamą teisę į gyvybę. Šią teisę saugo įstatymas.“ ir 17 straipsnį: „. Niekas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, jo būsto neliečiamybę, susirašinėjimo slaptumą, neteisėto kėsinimosi į jo garbę ir orumą.2. Kiekvienas asmuo turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba tokių pasikėsinimų.“. Šio pakto ir lydinčių Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – JTO) tarptautinių dokumentų įtakoje pasirašytos ir ratifikuotos ar kitokiu būdu įteisintos dešimtys tarptautinių sutarčių. Jos suskirstytos potemėmis visose Žemės planetai svarbiausiose sferose.
Apžvelgiamos didžiausią įtaką turėjusios tarptautinės sutartys nuo Stokholmo konferencijos 1972 metais iki Kioto protokolo 1997 metais ir Paryžiaus susitarimo, pradėjusio veikti nuo 2016 metų. Stokholmo Konferencija buvo bene pirmasis ryškus pasaulio įvykis darantis aiškią prezumpciją apie žmogaus pavojingą veiklą aplinkai. Kioto Protokolas buvo finalizuota 1992 m. JTO Klimato Kaitos Konvencijos išraiška, pristatanti Kioto mechanizmus – jie pristatyti tezėje. .Paryžiaus Susitarimas yra rašymo momentu aktualiausia pasaulio tarptautinė sutartis tezės kontekste, siekianti sumažinti pasaulinį klimato šiltėjimą iki 1,5 – 2 lapsnių pagal Celsijų. Apžvelgiami svarbiausi sutarčių bruožai ir veikimo principai. Padaromos išvados kokį teigiamą poslinkį padarė šios sutartys, kodėl kai kurios didžiosios naftą eksportuojančios valstybės neskuba jų ratifikuoti. Taip pat apžvelgiamos tarptautinės sutartys ginančios žmogaus teises į senkančius išteklius, paveldo, identiteto apsaugą, nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugą. Pabrėžiama, kad šios tarptautinės sutartys yra minkštoji teisė ir jos veikimas nėra taip griežtai apibrėžtas.
Tezėje peržvelgiamos Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher nuo 1980 m. pradėtos implementuoti atmosferos emisijų kvotos, kaip jos atsispindi Paryžiaus susitarime. Atkreipiamas dėmesys kaip antros pagal taršą valstybės Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) buvęs prezidentas Donald Trump yra aršus klimato kaitos neigėjas, kaip jis de facto paliko Paryžiaus susitarimą, o naujai išrinktas prezidentas Joe Biden pirmą savo darbo dieną pasirašė dėl JAV grįžimo į susitarimą.
Tezėje išanalizuotos dvi garsiausios pasaulyje pastarojo meto bylos dėl valstybių inicijuotų aplinkos pokyčių (August 2019 decision in Portillo Cáceres v Paraguay ir October 2019 Teitiota v New Zealand) ir jų sukeltų fizinių asmenų galimų žūčių, apnuodijimo, galimi žmogaus teisių pažeidimai. Nagrinėjami bylų faktai, pusių argumentai, teisinės taisyklės, įvairių instancijų teismų sprendimai.
Paimkime mūsų nagrinėtas praeito dešimtmečio tarptautines bylas. Jos parodo plačiai debatuotinų JTO tarptautinių ir politinių teisių pakto 2 anksčiau minėtų straipsnių potencialą. Aptariamas JTO Komisijos komentaras nr. 36 teisei į gyvybę. Turime aiškius pavyzdžius kaip akivaizdus neatsakingas elgesys su aplinka įšaukia valstybėms teisinius padarinius ir gėdą tarptautiniame lygmenyje. Žmonės Lietuvoje ir kitose pasaulio dalyse nežino, nemoka, o gal ir nėra pakankamai sąmoningi naudotis teisiniais instrumentais gindami savo teises.
Tezėje aptariami su hipoteze koreliuojantys Lietuvos Konstitucijos 53, 54 straipsniai. Aprašmomos lietuviškos Konstitucinio teismo bylos, kuriose teismas pasisako apie šiuos straipsnius Europos Sąjungos direktyvų kontekste.
Vienas iš didžiausių aplinkos taršos šaltinių yra pakuotės ir pakuočių atliekos. Kanada jau uždraudė neperdirbamų maišelių, plastikinių geriamųjų šiaudelių gamybą ir kodėl to nepadaro Lietuva. Tezėje pateikiami įrodymai kaip tvari aplinka veda link žmogaus teisės į gyvybę. Paimamas pavyzdys kaip Kinija 2018 metų sausį atsisakė priimti atliekas iš JAV ir Europos Sąjungos ir kokie to teisiniai padariniai Žemės tvarumui. Tezėje analizuojama Lietuvos pakuočių tvarkymo suvestinė galiojanti redakcija, viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“, Įstatymas aiškiai identifikuoja daugkartinį pakuočių naudojimą, organinį perdirbimą, pakuočių gamintojus, pardavėjus, platintojus ir kitus ūkinius subjektus. Įstatymas deklaruoja reikalavimus pakuotėms, tarp reikalavimų daugkartinėms pakuotėms reikalaujama jas dezinfekuojant, išplaunant nesukelti pavojaus aplinkai. Aptariami pakuočių žymėjimo reikalavimai. Įstatyme numatyta užstato tvarka. Užstato reikšme aplinkai yra stulbinanti, nes įstatymo imperatyvu taikant jį gamintojai ir vartotojai suinteresuoti neišmesti pakuočių į sąvartyną, kartu su kitomis buitinėmis atliekomis, bet jį atiduoti perdirbimui. Tezėje pateikiamos ne pelno siekiančios lietuviškos savo teisių ekologijoje gynimo iniciatyvos.
Šiandieninė pasaulinė praktika verčia abejoti kryptimi link Žemės planetos tvarumo. Kelios iš nagrinėtų konvencijų pažodžiui teigia, kad pastangos link ekologijos negali per daug smarkiai varžyti visuomenės narių gerovės ir ekonominės laisvės. Tokius pačius klausimus, savo nagrinėtose bylose nagrinėjamas tezėje pateikia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Nepaisant to, įsigilinus į visus tezėje nagrinėtus šaltinius galime preziumuoti, kad šiuolaikinės žmogaus teisės veda link Žemės planetos tvarumo. Peržvelgtos tarptautinės sutartys privalo būti ratifikuotos, kitokiu būdu inkorporuotos į kiekvienos pasirašiusios valstybės nacionalinę teisę.
- Achievement unlocked. Dabar galiu pats reikšti ieškinius, atstovauti teisme ir tt. Brangiai neimu.
[1] https://e-seimas.lrs.lt/
