Šį esė rašiau Vytauto Didžiojo universiteto teisės filosofijos dalykui. Rašant esė, reflektuojami šie straipsniai:

a) https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/itakinga- europos-politike-reikia-grieztinti-vaiko-prieziuros- atostogu-tvarka-ir-visiems-sutrumpinti-darbo- laika.d?id=83365309 

b) https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/kristina- zamaryte-sakaviciene-feministes-nustokite- menkinti-moteris-atsakymas- vilimaitei.d?id=78223657&fbclid=IwAR2AXZ8Y q 9rH28MsoBu- aWuLP25KYoXgRzModWfxJQj1_wqm4Cc3l8R3l dE

Vyrų ir moterų karjeros galimybių sulyginimas nustatant, kad vaiko auginimo atostogų laikas būtų privalomai padalintas mamai ir tėčiui (po metus kiekvienam) egalitarinio liberalizmo ir dorybių etikos (bendrojo gėrio) perspektyvoje

Teisingas, lygiateisiškas pasaulis – mūsų visų didžiausias tikslas, pasakytų egalitarinio liberalizmo šalininkai. Vienodos galimybės sugrįžti į darbo rinką. Niūri realybė mums rodo, kad po gimdymo moterims prireikia daug laiko vėl grįžti į produktyvų, efektyvų prekių ir paslaugų kūrimą. Gintarės Bakūnaitės straipsnis siūlo iš pirmo žvilgsnio tobulą sprendimo variantą. Privalomas atostogų laiko padalinimas tarp lyčių. Ar tai žmogaus teisių puoselėjimas? Pagal nagrinėtą Amerikos filosofą Dworkin – žmogaus teisės – kaip koziriai kortų kaladėje. Moterims toks įstatyminis reguliavimas būtų koziris.

Tačiau bendrajam gėriui pasiekti galima rasti priešingų argumentų. Mokslas teigia, kad vaikui tinkamai užaugti fiziologiškai tinkamesnė moteris, nei vyras. Maitinimas! Vyras negali krūtimi maitinti kūdikio. Šis faktas pabrėžiamas Kristinos Sakavičienės straipsnyje. Tuo požiūrio tašku moteris istoriškai tarytum privalo imti ilgesnes atostogas, nei vyras.

Ryškiausias egalitarinio liberalizmo pavyzdys yra Švedija. Progresyvumu garsėjanti valstybė gali savo mokestine baze suteikti pakankamai ryškų postūmį vaikams auginti. Nelygybė yra pateisinama, jei iš jos naudos gaus prasčiausiai gyvenantys – šis pavyzdys koreliuoja su amerikiečių filosofo Rawls idėjomis. Švedijos pavyzdį pabrėžia Gintarės straipsnis. E. Kanto mokykla palaikytų tokį žingsnį – teisinga elgtis dėl teisingo motyvo.

Tačiau žvelgiant iš dorybių etikos perspektyvos – kodėl dalis visuomenės, nepasirinkusi auginti vaikų turi atiduoti dalį jiems priklausančios mokestinės dalies? Aristotelis priešintųsi tokiai idėjai.

Akivaizdus egalitarinio liberalizmo įprasminimas jau dešimtmečius yra kai kurių pažangių Lietuvos politinių partijų statutuose. Pavyzdžiui Lietuvos socialdemokratų partijos statuto skirsnyje apie bendrąsias organizacijos nuostatas (https://www.lsdp.lt/apie/partijos-statutas/) 58. punktas sako: “Visuose renkamuose partijos organuose bei dalyvaujančių rinkimuose kandidatų sąrašuose vienos lyties atstovų skaičius negali viršyti 60 proc. Rinkimų sąrašuose kandidatai išdėstomi taip, kad kiekviename penketuke nebūtų daugiau kaip 3 vienos lyties atstovai”. Tai jau visiška lygių teisių pergalė. Gintarė Bakūnaitė savo straipsniu sako, kad ji tokių kvotų šalininkė.

Bendrojo gėrio perspektyvoje toks skirstymas kartais sukelia neigiamus pastebėjimus. Ar toks skirstymas nėra dirbtinis, nenatūralus? Lyderiai turi patys iškilti savo pastangomis, o ne būti iškelti dirbtinių kvotų. Mamų ir tėčių atostogų dirbtinis dalinimas tik dar labiau pabrėžtų šiuos prieštaravimus.

Gintarė Bakūnaitė straipsnyje įvardija šokiruojančią besiskiriančių atlyginimų statistiką. Paimami ne vien Europos, Jungtinių Amerikos valstijų, bet ir šiek tiek gražesni Kanados pavyzdžiai. Šie faktai vienareikšmiškai teigia, kad verta nustatyti, suvienodinti mamos ir tėčio atostogų laikus. Akivaizdu, kad ilgesnį laiką išbuvus atostogose produktyvumas ir darbo užmokestis gali negrįžtamai sumažėti.

Sekantis svarbus faktorius, kuris nagrinėjamas straipsnyje yra pensijos. Moterys kai kuriose valstybėse gauna net 40 procentų mažesnes pensijas. Didžioji to priežastis yra darbo užmokesčio dedamoji. Jei vyrai būtų teisės normomis įpareigoti eiti vaiko auginimo atostogų – atotrūkis būtų minimalus.

Čia vėl atsimušame į dorybių etikos klausimą – kas kitas, jei ne patys tėvai gali geriausiai nuspręsti, kuriam kiek atostogų imti tikslingiausia? Įstatymų leidėjas tada virsta despotu. Gerais norais pragaras grįstas.

Kristinos Sakavičienės straipsnyje stengiasi paneigti dirbtinį lyčių priešinimą. Ji teigia, kad vaikai patys automatiškai įprasmina sąvąją egalitarinio liberalizmo sampratą.

Bendrojo gėrio perspektyvoje, autorė sureikšmina skirtumus tarp lyčių. Anot jos, evoliucija nebūtų įvykusi taip kaip įvyko, jei jų nebūtų. Iš to išplaukia, kad ji nepritartų dirbtiniam įstatymo leidėjo kišimuisi į mamos ir tėčio atostogų laiką.

Nesistengiu primesti vieno ar kito požiūrio taško. Ir egalitarinio liberalizmo, ir dorybių etikos perspektyvos galimos nagrinėjamuose straipsniuose.