Kad Kauno mieste, Biržiškų g. griūva daugiabutis, pranešta dar liepos mėnesį. Apie žmonių nelaimę tuomet sužinojo ne tik Kauno miesto ar Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos specialistai, tačiau ir visa Lietuva. Įvykis plačiai nušviestas žiniasklaidoje, į Kauną suvažiavo kone visų Lietuvoje veikiančių televizijų žurnalistai.

Neabejoju, sužinojo ir Kauno miesto meras. Tačiau jam prireikė bene trijų mėnesių, kad susiruoštų atvažiuoti į įvykio vietą, apžiūrėti daugiabutį, pakalbėti su gyventojais ir galų gale pažadėti, kad namas bus sutvarkytas ir gyventojai kada nors galės grįžti į savo namus.
Pasirodo, skylantys Kauno daugiabučiai – jokia naujiena. Panašus atvejis Kaune fiksuotas dar gegužės mėnesį. Ir tuomet į įvykio vietą sugužėję įvairių institucijų valdininkai tik konstatavo faktą bei nustatė priežastis. Abiem atvejais institucijos bėga paskui traukinį.
Abiem atvejais dėl susidariusios situacijos įtarimai mesti gyventojams, galimai savavališkai vykdžiusiems statybinius darbus ir taip galimai pažeidusiems konstrukcijas.

Saugios kaimynystės principai – bendruomenės įtraukimas į visuomenės saugumo veiklą ir glaudus bendradarbiavimas tarp bendruomenės ir institucijų. Dažniausiai susibūrusios bendruomenės saugo savo aplinką ir turtą, esant neaiškioms situacijoms, komunikuoja vienas su kitu ar institucijomis. Tokia veikla padeda bendruomenėms apsisaugoti nuo nusikaltimų. Tačiau lygiai toks pats bendradarbiavimas bendruomenėje turėtų vykti ir įvairių statybų atveju. Geriau kaimyno pasiklausti apie vykdomą projektą, nei būti evakuojamu dėl galimos namo griūties.
Lygiai taip pat turėtų dirbti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai. Manau, būtų sveika, jei statybų inspektoriai mažiau laiko leistų kabinetuose, o prevenciškai lankytųsi objektuose, kuriuose vykdomi panašūs darbai. Tačiau, kol kas, jiems mieliau šiltai sėdėti prie kompiuterių ekranų. Kad įvyktų bent mažiausias pokytis, reikia aukščiausios politinės valdžios valios.
Tačiau, aukščiausia politinė valžia šiuo metu šiek tiek ,,perdegusi”. Nusprendę pasišildyti rankas Alytaus padangų gaisro liepsnose ministrai smarkiai apdegė, o Alytaus miesto gyventojai po gaisro palikti su savo bėdomis. Panašiai kaip griūvančio Kauno daugiabučio gyventojai. Labai tikiuosi, kad visi savo duotus pažadus tęsės. Kitaip nei Kauno daugiabutyje, nei kai kuriose Alytaus rajono kaimuose gyventi taps neįmanoma. Taip pat tikiuosi, kad ministrai imsis savo darbo. Alytaus miesto atveju laukia ilgi susidariusių atliekų utilizavimo darbai, gatvių plovimas, dirvožemio ir vandens taršos mažinimas ir žinoma prevencija, kad tokie atvejai Lietuvoje daugiau niekada nepasikartotų.
Tikiuosi, kad ir Aplinkos ministras statybų inspekcijai skirs daugiau laiko nei komercinėms medžioklėms. Nelegalių, nesuderintų, su įvairiais nukrypimais atliktų remontų galima skaičiuoti dešimtimis tūkstančių. Vien nelegalių balkono sujungimo su kambariais atvejų Kaune lengvai suskaičiuosite ne vieną šimtą, užtenka vakaro metu pravažiuoti pro Kauno daugiabučius. Tačiau tokiu metu valdininkai jau nedirba. Nėra kam važiuoti… Kilęs Alytaus padangų gaisras giliai į užmarštį nustūmė generalinio urėdo skyrimo istoriją, o norėjosi, kad visos detalės būtų ištirtos ir į visus klausimus būtų atsakyta. Negali institucijos tinkamai dirbti, kol vadovas pasiklydęs tarp interesų. Žuvis, juk, genda nuo galvos.
Kalbant apie mūsų miesto galvą, džiaugiuosi, kad meras viešai davė pažadą padėti daugiabučio namo žmonėms. Dar neaišku, kokia bus ir kaip ta pagalba atrodys, tačiau vis geriau nei prieš tai žiniasklaidos kalbinti savivaldybės specialistai, žadėję prisidėti 10-15% prie namo remonto darbų. Juokdariai!
Asmeniškai Kauno miestui norėčiau tokio mero, kaip Alytaus miesto vadovas Nerijus Cesiulis. Jam nereikėjo, kaip V.Matijošaičiui, laukti trijų mėnesių, kad aplankytų nelaimės vietą. Alytaus miesto meras pats ėmėsi vadovauti gaisro gesinimo operacijai nuo pirmos gaisro dienos, neskaičiuodamas laiko ir jėgų dėjo visas pastangas, kad nelaimė būtų įveikta. Ir jam nereikėjo milijonų eurų viešinimui. Tiesiog nuoširdžiai atliko savo darbą.
Sakysite, šios dvi situacijos nepalyginamos? Na, žinoma, juk nesantiems įvykių centre, bet kokia nelaimė tėra statistika. Tik toje statistikoje kenčia niekuo dėti žmonės. Ir nesvarbu tai buto, namo ar miesto dydžio problema…

Straipsnis žiniasklaidai publikuotas „DELFI“ naujienų portale.