1930 m. pradėtas statyti ir 1932 m. visuomenei duris atvėręs Kauno centrinis paštas – unikalus garsaus architekto Felikso Vizbaro kūrinys, tapęs vienu svarbiausiu reprezentaciniu Kauno miesto statiniu.
Ilgą laiką čia veikęs paštas, kaip ir Vilniuje bei Klaipėdoje, sumažėjus klientų srautui perkeltas į vieną miesto prekybos centrų, o pastatą nuspręsta parduoti.
Lietuvos pašto planams už kone 3,3 milijono eurų parduoti vieną ryškiausių Kauno miesto pastatų pasipriešino visuomenė, todėl sprendimas parduoti pašto pastatą atšauktas. Dėl tolimesnio pastato panaudojimo iš Lietuvos pašto, Kultūros ministerijos, Vyriausybės, Seimo, Susisiekimo ministerijos, paveldosaugininkų ir Vyriausybės atstovų sudaryta darbo grupė. Ši grupė turėjo pateikti siūlymus ne tik dėl Kauno, tačiau ir dėl Klaipėdos centrinio pašto pastatų panaudojimo. Pasiūlymus darbo grupei galėjo pateikti ir visuomenės atstovai. Kone aktyviausiai siūloma Kauno centrinio pašto pastate įkurti architektūros centrą ar muziejų. Tokius siūlymus dar 2019 m. Kauno miesto savivaldybei pateikė ir dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mintis unikaliame iš išskirtinės architektūros Kauno centrinio pašto pastate įkurti architektūros muziejų yra išties įdomi, tačiau ar architektūros muziejus tikrai yra tai, ko šiandien labiausiai reikia visuomenei ir Kaunui?
Galiausiai, ar nenutiks taip, kad didelių lankytojų srautų nepritrauksiantis architektūros muziejus bus tokia pat sunkiai valstybei pakeliama finansine našta kaip dabar buvo valstybės įmonei „Lietuvos paštas“? Sutinku su teiginiais, kad Kauno centriniame pašte turėtų įsikurti tokia institucija, kuri taptų traukos centru ir savo išlaikymui pati generuotų pajamas. Griežtai pasisakau prieš bet kokį siūlymą šiame pastate įkurti prekybos centrą ar biurus, taip pat ir tokias institucijas, kurias ir toliau reikėtų išlaikyti valstybei.
Kaunas nuo seno garsėja ne tik unikalia architektūra, tačiau ir deramu dėmesiu aplinkosaugai. Čia profesoriaus Tado Ivanausko pastangomis įkurtas vienintelis toks Lietuvoje Kauno zoologijos sodas. O Laisvės alėjoje veikia profesoriaus vardu pavadintas Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Abu šie objektai puikiai išsilaiko iš lankytojų ir yra tikrų tikriausi traukos centrai, Kauną garsinantys ir už Lietuvos ribų. Čia ištisus metus lankosi žmonės iš įvairiausių miestų ir miestelių, mokslo metų laiku važiuoja gausios mokinių ekskursijos. Būtent dėl šių priežasčių, manau, būtų tikslinga Kaune turėti dar vieną objektą, kuris taptų dar vienu papildomu traukos centru. Kauno centrinio pašto pastate siūlau įkurti unikalų Klimato kaitos muziejų. Net ir stebint pasaulyje vykstančius gamtinius kataklizmus, akivaizdžiai karštėjantį klimatą, pasaulį alinančius miškų gaisrus, šylančio klimato sukeltus potvynius ir uraganus, dažnas netiki šylančio klimato procesu, todėl toks muziejus galėtų būti ne tik besikeičiančio klimato įrodymų rinkinys, tačiau ir aiškus kelrodis, ką kiekvienas galime ir turime daryti, kad pasaulis toliau nešiltų.
Manau, kad Kaunas drąsiai galėtų imtis lyderystės klimato kaitos problematikoje.
Ne tik gausi edukacijų programa, vasaros gamtos mokykla, neformalus aplinkosauginis centras ir kitos veiklos galėtų vykti Klimato kaitos muziejuje, čia galėtų būti organizuojamos tarptautinės mokslinės konferencijos, įvairus debatai ir kiti renginiai. Manau, kad Kaunas drąsiai galėtų imtis lyderystės klimato kaitos problematikoje. Turime ne tik puikius akademikus, tačiau ir puikią infrastruktūrą, tad viską apjungus, Kaunas galėtų tapti ir tarptautiniu traukos centru. Bent jau, mano žiniomis, klimato kaitos problematiką epizodiškai į savo ekspoziciją įsitraukinėja tokie muziejai kaip Londono mokslo muziejus, tačiau nuolatinio klimato kaitos muziejaus nėra. Taptume pirmu Europos, o gal net ir pasaulio miestu, kuriame įkurtas toks muziejus. Esame vienas labiausiai klimato kaitą juntančių regionų, todėl turime ne tik kalbėti apie faktus ir praeitį, bet ir apie šiandieninę mūsų elgseną, kuri padėtų keistis ir išsaugoti mūsų gamtą. Darom!
Straipsnis publikuotas portale 15min.lt
